2013 – 09 – 15
Šiemet į tradicinius Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus Sasnavoje gausiai susirinkę parapijiečiai ir svečiai pirmiausiai buvo sutikti Kazlų Rūdos muzikos klubo pučiamųjų orkestro (vadovas Rimantas Gelgota) atliekamos sakralinės muzikos. Tai Sasnavos bendruomenės ir seniūnijos dovana parapijai, švenčiančiai ne tik atlaidus, bet ir Sasnavos bažnyčios 75-metį. Ypatingi šiųmečiai atlaidai ir mūsų parapijos Klebonui kun. Arvydui Liepai – prieš 15 metų per Marijos Vardo atlaidus jis pasakė pirmąjį pamokslą savo parapijiečiams.
Šventas mišias aukojo VDU Katalikų teologijos dėstytojas kun. doc. dr. Rimas Skinkaitis, išpažinčių klausė karo kapelionas kun. Edvardas Baniulis. Ne vieno žvilgsnis krypo link vargonų, išgirdus didingą jų gaudesį ir nuostabų balsą. Tarptautinių dainavimo konkursų, Kauno muzikinio teatro solisto, buvusio mūsų parapijos vargonininko ir bažnyčios choro vadovo Egidijaus Bavikino giedojimas tapo malonia staigmena tiek parapijiečiams, tiek ir pačiam Klebonui.
„Dievas užsidega meilės žibintą ir eina ieškoti žmogaus“ – kalbėdamas pamoksle apie žmogų kaip vertybę sakė kun. Rimas Skinkaitis. Gražiausias to ieškojimo pavyzdys – pats Dievas tampa žmogumi. „Dievas yra tas pagrindas, kuris leidžia matyti žmogų kaip vertybę, nes gėris yra esminė jo savybė“. Nes Dievas vertina kitaip negu mes. Ir to pavyzdžiu gali būti Marija – ji nieko nesukūrė, nenuveikė reikšmingų darbų, neparašė mokslinių veikalų, bet Dievas pasirinko ją, kad ji būtų indu, kuriame apsigyventų Dievas. Aiškindamas skaitinį, kaip žydai garbino stabus, kunigas sakė, kad „stabas nėra Dievas“, kad jis yra tik daiktas, kuris aklas ir kurčias, ir jei žmogus sudeda savo laimės iliuziją į stabus (daiktus), jis gyvena tamsoje. „Todėl Dievas ir eina jo ieškoti“. Per visai nepažįstamus žmones jis ieško mūsų ir nori sugrąžinti į realybę, nori, kad gyventume Jo meilės šviesoje. „Ta meilė ir yra mūsų galimybė kuo norime tapti ir būti. Jei stengiamės palaikyti tikėjimo ir meilės santykį, mes galime būti dideli. Ir Marija buvo didelė…“
Marijos Vardo atlaidai buvo baigti procesija aplink bažnyčią. Po palaiminimo visų parapijiečių vardu Kleboną Arvydą pasveikino Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė. Parapijiečiai Klebonui ir bažnyčiai padovanojo 100 žvakelių žvakidę – kad degdami vieną žvakelę nuo kitos mišių aukoje būtume taip pat visi kartu kaip kalbėdami „Tėve mūsų“. Jauno parapijiečio Irmanto Kvietkausko nutapytas Sasnavos bažnyčios paveikslas – taip pat dovana Klebonui ir bažnyčiai. Simbolines penkiolika baltų rožių Klebonui įteikė penkiolika jo pakrikštytų jaunuolių, penkioliktą rožę – kaip padėkos ženklą už rūpinimąsi jaunimu – įteikė Miglė Pečkytė – pirmoji pakrikštyta Klebono prieš penkiolika metų kaip tik per Marijos Vardo atlaidus.
Sveikinimo žodžius tarė ir svečiai: Seimo narys, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Marijampolės savivaldybės vicemeras Sigitas Valančius. Už supratimą ir visada pamokantį žodį Klebonui dėkojo Sasnavos pagrindinės mokyklos direktorė Asta Giedraitienė.
Padėkos kalboje Klebonas Arvydas Liepa pirmiausiai nusilenkė savo Mamai, apkabino Ją ir padovanojo gėlių. Kalbėdamas apie Kristaus bendruomenę, t.y. mus, Klebonas prisiminė vieną pasakojimą apie Kristaus veido mozaiką iš spalvingų akmenėlių, kuri ilgainiui tapo ne tokia graži, ir žmonės nustojo ja gėrėtis. Iškritę akmenėliai darė Kristaus veidą liūdną, ir mozaika neteikė jokio džiaugsmo. Tie akmenėliai – tai iškritę bažnyčios nariai, ir „mano pareiga tuos akmenėlius vėl surankioti, nuvalyti ir sugrąžinti atgal į mozaiką“ – kalbėjo Klebonas, kartu kviesdamas ir mus tų akmenėlių ieškoti…
Reportažą apie Švč. Mergelės Marijos vardo atlaidus rasite čia:
Keletas foto iš parapijos gyvenimo