Jaunimas

Jaunimo vasaros šventė "Jus aš draugais vadinu"

 

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose

 

Parapijos jaunimas keliavo po Žemaitiją

        Šią vasarą parapijos jaunimas vėl keliavo po Lietuvą. Kadangi šiemet minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus, mūsų pažintinės- piligriminės keliones maršrutas pasuko Žemaitijos keliais. Išvažiavę ankstų rugpjūčio 12-sios rytą, pirmiausiai vykome į Kretingą, nedidelį, tačiau labai savitą Žemaitijos miestelį.

       Kretingoje aplankėme Tiškevičių dvaro parką,  galėjome pasigrožėti žydinčiu, reto išplanavimo parku ir mažosios architektūros elementais. Medžius ir augalus Tiškevičiai atsiveždavo iš viso pasaulio. Jame netgi buvo auginami fazanai ir vynuoginės sraigės.

      Kita ekskursijos stotelė Kretingoje –  Šv. Klaros vienuolynas. Čia klausydamiesi vienos iš seserų išgirdome daug naudingos informacijos: sužinojome apie šv. Klarą, apie ypatingą jos gyvenimo būdą. Sesuo papasakojo ir apie dabartinę seserų kasdienybę, kuri yra nuo ryto iki vakaro perpinta maldos, maldos už Bažnyčią ir pasaulį. Po sesers pasakojimo visi vienuolyne esančioje bažnyčioje sukalbėjome maldą ir patraukėme toliau, turbūt ne vienas sau mintyse galvodami apie nepaprastą seserų atsidavimą tikėjimui ir kiek valios ir pastangų reikia pasiryžti tokiam gyvenimui.

     Kretingoje aplankėme ir Pranciškonų ordino vienuolyną. Čia taip pat klausėmės vienuolyno įkūrimo istorijos , apsižvalgėme po vienuolyno patalpas lydimi  vieno iš brolių, kuris pasakojo apie kitų pranciškonų brolių misionierišką veiklą. Palikdami vienuolyną nuėjome iki Lurdo grotų, kur stovi pranciškonų parvežtos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Bernadetos skulptūros bei vanduo iš stebuklingojo Lurdo grotos šaltinio. Ten sugiedojome giesmę Marijai ir patraukėme toliau.

     Taip pasiekėme netoli Kretingos įkurtą japonų sodą „Samogitia“ arba tiesiog „ Žemaitija“. Sodas įsikūręs ant vadinamojo Muzikanto kalno. Tai net simboliška, nes japonų kultūrai būdinga harmonija tarp meno ir religijos  bei gamtos. Akmenų, vandens ir augalų pasauly visi bendrai sukalbėję maldą pavalgėme pietus ir apžiūrėjome augalus, atvežtus iš Japonijos.

     Liaudyje sakoma, kad „būti Ryme ir nematyti popiežiaus, tai tas pats, kas ten nebūti“. O lankantis Žemaitijoje girdėti jūros ošimą ir jos nepamatyti , o dar svarbiau, nepanerti į jos bangas, tai ko dar ten keliauti… Tad atgaivinę sielas, kelionės pabaigoje apsilankėme Palangoje, prie jūros. Šokinėjome per bangas, maudėmės, įsikūrę kopose, žaidėme žaidimus, o vakare, dar pilni energijos, patraukėme namų link.

    `Visą kelią link namų dainavome dainas. Bėda ta, kad iš pradžių bandę dainuoti visi kartu,pamatėm, kad mes nelabai mokam vyresniųjų mėgstamų dainų, o vyresnieji – mūsų stiliaus dainų. Taip ir radosi dainų dvikovos: kas garsiau, kas greičiau, kas daugiau… Visą kelią taip ir dainavom, net iki pat Sasnavos, dargi išlipę iš autobuso niekaip negalėjom sustoti dainavę. Nebuvo kada ir užkimti (daugeliui tai nutiko rytojaus dieną), nes dar žaidėme linksmus žaidimus, buvome nominuoti nominacijomis ir gavome smagius prizus.

    Kelionė parapijos jaunimui, kaip ir kiekvienais metais, suteikė nuostabių  įspūdžių ir paliko daug nuostabių prisiminimų!

 Ačiū Klebonui Arvydui Liepai ir visiems, kurių dėka patyrėme tiek daug džiugių akimirkų!

                                       Silvija

 

kelionės akimirkos …

Visos teisės saugomos: Sasnavosparapija.lt
SEO, Svetainių kūrimas www.internetsolutions.lt
SERP, Keyword Rank, RSS, RSS FEED,