2013 metų rugpjūčio 3-ioji diena mūsų parapijos jaunimui buvo ypatinga. Susirinkome į vasaros šventę „<…> kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn16,23b-28.) Vos susirinkę parapijos namuose prisiminėme praeitos vasaros šventės pavadinimą „Jus aš draugais vadinu“ (Jn.15,15 ) Įdomu tai, jog iš skirtingų Evangelijos vietų parinkti švenčių pavadinimai tarsi papildo vienas kitą. Kai esame Kristaus draugai, mūsų džiaugsmas tampa tobulas. Šiomis mintimis ir pradėjome šventę.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, tačiau šventę toliau tęsėme… virtuvėje. Užsibrėžėme tikslą prikepti daug skanių sausainių, gražiai juos supakuoti, užrašyti prasmingą frazę ant kiekvieno sausainių ryšulėlio. Nusprendėme kitą dieną, sekmadienį, rinkti aukas už sausainius. Šios bus skiriamos ekskursijai į Žemaitiją.
Taigi prasidėjo sausainių kepimas. Viena grupelė kepė šokoladinius sausainius, kita – cukrinius. Be to, iš atlikusių produktų vienas jaunuolis pasiūlė iškepti obuolių pyragą. Dar kelių žmonių grupelė gamino visiems susirinkusiems pietus.
Kai iškepėme visus sausainiukus, patys sėdomės prie stalo ir stiprinomės skaniomis dešrelėmis bei atsineštomis vaišėmis.
O po pietų – viena smagiausių ir svarbiausių šventės dalių – futbolas. Pralaimėjusi komanda turėjo suplauti indus, o laimėtojai atliko daug smagesnį darbelį – pakavo sausainius. Kadangi žaidėjai žinojo, kas laukia pralaimėtojų, vyko arši kova. Pralaimėjusi komanda atsiliko vos vienu tašku.
Kai laimėtojai su pralaimėtojais atliko savo darbus, grįžome prie pramogų – žiūrėjome filmą „Neliečiamieji“. Šis filmas ne tik nuotaikingas, tačiau ir verčiantis susimąstyti: ko gi reikėjo pagrindiniam veikėjui Filipui, kad jo širdis būtų džiaugsminga. Kartu nusprendėme, jog reikėjo nuoširdžios draugystės su kitu žmogumi. Lygiai taip pat ir Kristus mus kviečia į nepaprastai nuoširdžią ir gražią draugystę su Dievu, o per Jį – ir su kitu žmogumi. Tam, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tad tokiomis mintimis ir padėkos giesme pabaigėme šeštadienio šventę.
Tačiau sekmadienį laukė antroji šventės dalis- aukų rinkimas už sausainius, iškart po šventųjų mišių. Spėliojome, kiek galime surinkti pinigų. Niekas neįspėjome… Net arčiausiai tiesos buvęs žmogus apsiriko visu šimtu litų. Tiesiog nesitikėjome tokio didelio palaikymo ir dosnumo iš savo parapijiečių – surinkome net 513 lt.
Už juos labai dėkojame, ir tikimės, jog sausainiai ir pyragėlis buvo skanūs, o kartu gauta išmintinga citata lapelyje sustiprino aukotojų širdis.
Visų jaunuolių vardu AČIŪ Dievui, Klebonui ir visiems prisidėjusiems prie aukų.