VYSKUPAS JUOZAS ŽEMAITIS SUTEIKĖ SUTVIRTINIMO SAKRAMENTĄ SASNAVOS JAUNUOLIAMS

             Gražų gegužės 30-tosios vakarą Sasnavos bažnyčioje dvylika jaunuolių priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Jį teikė vyskupas Juozas Žemaitis. Vyskupo pamokslo leitmotyvu tapo mintis, kad „menka nauda laimėti visą pasaulį, bet ne savo sielą“. Ir viskas išeina į gera Dievą mylintiems. Cituodamas Kristaus žodžius „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje…“ vyskupas iliustravo jį pavyzdžiu iš hitlerininkų koncentracijos stovyklos apie vieną jaunuolį. Kilus dizenterijos protrūkiui, visi kaliniai buvo išrengti nuogai. Ant vieno jaunuolio krūtinės prižiūrėtojas pamatė Marijos medalioną. „Was is das?“ („Kas čia?“),  – suriko hitlerininkas, nuplėšė medalioną nuo kaklo, trenkė ant žemės ir sutrypė. To dar nebuvo gana. Iš nusilpusio, alkano jaunuolio buvo tyčiojamasi toliau. Iš valgyklos kareivis atnešė kepalėlį duonos, pakėlė nuo žemės sutryptą Marijos medalioną ir tarė: „Ką renkiesi?“ Jaunuolis nusilpusiame delne sugniaužė Marijos atvaizdą… Priblokštas tokio jaunuolio pasirinkimo, hitlerininkas jam atidavė ir duonos kepalėlį. Net tokiomis sąlygomis jaunuolio moraliniai religiniai principai nesusvyruoja. „O kaip jūs?..“ – klausė vyskupas tyloje paskendusių jaunuolių . „Nebijokite! Jei Dievas su mumis, mes turime būti stiprūs.“

            Atnaujinus Krikšto pažadus, visuotinėje vyskupo maldoje buvo prašoma Dievo stiprinti popiežių, vyskupus ir kunigus, padėti vyskupijos jaunimui nugalėti savo kurtumą ir išgirsti Dievo kvietimą, visada būti tokiems, kokius Jis matė kurdamas žmogų, išsaugoti širdyje Šv. Dvasios dovanas, kuriomis jaunuoliai bus šiandien apdovanoti.

           Atnašų liturgijoje jau tradiciškai Sasnavoje buvo nešami maži duonos kepalėliai. Dvylika mažų duoniukų šį vakarą bus padėti ant vakarienės stalo sutvirtinamųjų šeimose, kad primintų, jog ir mes – kaip tie maži grūdeliai duonoje – turime būti vienybėje ir bendrystėje. Prie Dievo stalo padėdami gėlių puokštes jaunuoliai kalbėjo apie meilę, jautrumą, gebėjimą pamatyti mažus pasaulio stebuklus, o atnešta vaisių pintinė kalbėjo apie tai, kad tikėjimas turi augti ir kad jo tobulėjimui ribų nebėra. Kad tikėjimas – tai širdžių šviesa ir kad ją reikia skleisti visam pasauliui simbolizavo ant Dievo altoriaus padėtos degančios žvakės, o septyni balandžiai – septynios Šv. Dvasios dovanos – nutūpė ant sužaliavusio berželio, prašydamos jomis žavėtis ir sekti Šv. Dvasia. Galiausiai Mišių vynas ir duona – kasdienė mūsų auka – įdėta į kunigo delnus virs tyrąja auka, ateinančia į mūsų sielas ir širdis.

          „Dieve, mes tavęs ieškojom toli, tik nesupratom, kad Tu šalia esi“ – tokiais žodžiais po Vyskupo palaiminimo savo padėką pradėjo sutvirtintieji jaunuoliai. Skambėjo eilės, giesmė Šv. Dvasiai. Jaunuoliams buvo įteikti Sutvirtinimo pažymėjimai ir generalvikaro Gintauto Kuliešiaus atvežtos dovanėlės.

           Vyskupas Juozas Žemaitis pasidžiaugė gražia švente, pagyrė visus vaikus ir jaunuolius, kad buvo tokie nuostabūs, susikaupę, rimti, padėkojo tikintiesiems ir sakė, kad jam čia,Sasnavoje, buvo gera ir jauku. „Bravo, sasnaviečiai!“ – toks Vyskupo įvertinimas buvo palydėtas karštais plojimais. Jaunuoliai ir jų tėveliai dėkojo vyskupui Juozui, kunigams svečiams, klebonui Arvydui ir sakramentui ruošusiai mokytojai Audronei Pečkienei. Klebonas Arvydas Liepa nuoširdžai dėkojo vyskupui Juozui Žemaičiui už apsilankymą Sasnavoje ir dovanojo jam naujųjų mūsų vargonų muzikos akordus, padėkojo generalvikarui Gintautui Kuliešiui ir klausykloje talkinusiam kunigui prelatui Juozui Pečiukoniui, o jauniems žmonėms palinkėjo, kad ta sėkla, kuri šiandien pasėta, palaistyta Šv. Dvasios lietumi, išaugtų į gražų medį.