BAŽNYČIOS JUBILIEJUS, ARBA DĖL KO VERKTŲ MARIJONOS ŠIRDIS…

            Rugsėjo 9-tąją Sasnavoje iškilmingai paminėtas 80-dešimtasis bažnyčios jubiliejus, švęsti Marijos Vardo atlaidai. Buvo melstasi už bažnyčios rėmėjus, statytojus, parapijos kunigus, parapijiečius. Ypatingą šventinę nuotaiką kūrė ir solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, vargonavo profesorė Renata Marcinkutė-Lesieur. Šventėje dalyvavo daug garbių svečių: kunigų, šalies ir savivaldybės atstovų, pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai fondo delegacija iš Vokietijos. Buvo išsakyta daug nuostabių minčių iškilmių homilijoje, daug gražių sveikinimų ir palinkėjimų tarė svečiai. O mes šiandien pradedame straipsnių ciklą, norėdami jums išsamiau papasakoti mūsų bažnyčios istoriją. Remsimės ne tik istorikų pateiktais faktais, bet ir mūsų parapijiečių prisiminimais. Sužinosite, kodėl Sasnavai prireikė naujos bažnyčios ir kaip vyko bažnyčios projekto rengimas, ką klebonui Čėsnai išpranašavo Sasnavos „aiškeregė“ ir kaip klebonas koregavo bažnyčios projektą. Kol skambės nuostabi vargonų muzika, pakviesime jus pasidairyti po bažnyčios vidų ir nustebti, ko nepamatome būdami kiekvieną sekmadienį bažnyčioje, o eidami procesijoje apžvelgsime bažnyčios išorės puošybą. Papasakosime jums apie ypatingą Marijonos kelionę į jaunystę ir jos prisiminimus apie Sasnavos parapijos gyvenimą. Stengsimės pasakojimą iliustruoti nuotraukomis, arba pateikti nuorodas, kur galėsite jas peržiūrėti. Tad tikimės jūsų dėmesio.

 

          Sasnavos bažnyčios istorija jau skaičiuoja trečią šimtmetį. 1817 metų pavasarį ant dešiniojo Sasnos kranto, rytinėje dabartinių senųjų Sasnavos kapinių dalyje ( kur stovi koplytstulpis knygnešiams) buvo pastatyta mažutė medinė šešiakampė koplytėlė. Tų pačių metų rugsėjo 14 dieną, Vygrių vyskupijos kurijai leidus, koplyčia buvo pašventinta  Švč. Mergelės Marijos garbei. Tai Sasnavos bažnyčios istorijos pradžia. Ši koplytėlė po keleto perstatymų XIX a. pab. tapo ištęsto aštuonkampio plano ir darnių struktūrų sakraliniu pastatu. Pagal išlikusią tiriamąją medžiagą 2008-2011m. ji atgimė Lietuvos liaudies buities muziejuje ir yra veikianti muziejaus miestelio bažnyčia.

          Kai pernai rudenį dalyvavome 200 šimtų metų Sasnavos bažnyčios iškilmėse Rumšiškėse, natūraliai kilo klausimas, kodėl turint tokią gražią, didelę ir erdvią bažnyčią, 20 a. pradžioje  sasnaviškiams prireikė naujos. Atsakymas gali ir nustebinti. Kai 1911 metų rugpjūčio 19 dieną į Sasnavą pirmą kartą atvyko vyskupas, žmonių prisigrūdo pilnas šventorius, jų buvo pilnos kapinės ir šalikelės, kur turėjo važiuoti vyskupas. Po pamaldų vyskupas 2100 parapijiečių suteikė sutvirtinimo sakramentą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kaip rašo J. Totoraitis Sūduvos Suvalkijos istorijoje, Sasnavos parapijoje buvo 5166 katalikai. Tad mintis apie naują bažnyčią buvo paskelbta kartu su žinia apie parapijos įsteigimą dar 1904 metais per Marijos Vardo atlaidus. „Kitą sekmadienį naujasis parapijos klebonas S. Čėsna pasakė programinį numatomos veiklos pamokslą, pabrėždamas, kad Sasnavai reikia naujos bažnyčios, nes senoji statyta ir perstatyta medinė bažnytėlė buvo ir sena, ir maža.“ (G. Ilgūnas. Sasnava. Kraštas ir žmonės). Tais pačiais metais parapija iš sasnaviškės Rūškienės nupirko 6 margus žemės klebonijos ir bažnyčios statybai. Pirmiausiai buvo pastatyta klebonija. Pasak V. Strimaičio, „tai buvo gražiausias pastatas apylinkėj ir gražiausios klebonijos vyskupijoje, o sasnaviečiai girdavosi, kad kitos parapijos prieš juos tik ubagai.“

        1910 metais rugpjūčio 1 dieną įvyko visuotinis parapijiečių atstovų susirinkimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 500 Sasnavos parapijos kaimų atstovų. Nutarta Sasnavoje statyti naują, mūrinę bažnyčią „iš degtų plytų ant akmeninio pamato.“ Naujos bažnyčios talpumas turi būti 3000 žmonių.

         Susirinkimas išrinko septynių parapijiečių bažnyčios statybos komitetą, kurio vadovu tapo klebonas S. Čėsna. Susirinkimo nutarimu buvo sudaryti parapijos kaimų ir valstiečių sąrašai: ūkių skaičius, valdoma žemė margais. Numatyta surinkti 52 tūkstančius rublių (tai labai dideli pinigai!), atvežti 150 kubinių sieksnių akmenų, o „padvadas“ (vežimus) „parapija duos nemokamai ir prastam darbui darbininkus irgi dovanai“ (J.Reitelaitis).

         Kadangi bažnyčia turėjo būti mūrinė, nutarta plytas gaminti vietoje. Tad 1911 metais Barštinės kaime, ūkininko Tekoriaus lauke buvo pastatyta plytinė, kuri turėjo gaminti net šešių formų plytas. Jas gamino ir degė paeiliui parapijos gyventojai. Plytos buvo kruopščiai rūšiuojamos, todėl Sasnavos apylinkėse dar galima ir dabar pamatyti pastatų, mūrinių raudonų plytų tvartų, pastatytų iš nerūšinių ar atlikusių nuo bažnyčios statybos plytų. Parapijos vyrai taip pat rinko akmenis, vežė juos į Sasnavą ir čia tašė, kad tiktų pamatams, laiptams.

         Tačiau tokio pastato nepastatysi be projekto. Kol vyko paruošiamieji statybų darbai, klebonas S. Čėsna rūpinosi bažnyčios projektu. Apie tai, kaip jam sekėsi, ko pareikalavo Suvalkų gubernatorius ir ko išsigando Peterburgo Vidaus reikalų ministerijos architektai, ir kas iš tikrųjų yra Sasnavos bažnyčios projekto autorius, skaitykite kitoje straipsnio dalyje.

 

                                                                                                                               Roma Karčiauskienė

 

Nuotraukose: pirmieji dokumentai apie koplyčią Sasnavoje, originalai ir vertimas (Liaudies buities muziejus) ir Sasnavos atstovai senosios Sasnavos bažnyčios šventinimo iškilmėse Rumšiškėse

 

.


Grįžti atgal »
Visos teisės saugomos: Sasnavosparapija.lt
SEO, Svetainių kūrimas www.internetsolutions.lt
SERP, Keyword Rank, RSS, RSS FEED,